- įmanomumas
- įmanomùmas sm. (2) kng. BŽ577 → įmanomas: Kalbos taisyklingumas, įmanomumas ir žmoniškumas reikalingas ir pačiam laikraščiui J.Jabl. Jam mūsų kalbos kultūra, jos įmanomumas buvo neginčytinas dalykas GK1940,83.
Dictionary of the Lithuanian Language.